PUSIAUŽIEMIO RYTMETYS ROKIŠKIO LOPŠELYJE-DARŽELYJE „VARPELIS“

Greitai sukas metų ratas

Čia diena, o čia naktis.

Dar žiema tik prasidėjo,

O štai jos ir vidurys.

    Sausio 23 d. ikimokyklinio ugdymo „Drugelių“, „Boružiukų“, „Žiogelių“ ir „Lašiukų“ grupių vaikai ir jų pedagogės padėjo Diedukui (auklėtoja Inga Čičinskienė) ir Bobutei (auklėtoja Jolita Sapagovienė) žadinti Mešką (auklėtoja Rimantė Gudžiūnienė). Visi kartu aiškinosi, kas yra pusiaužiemis, kada jis švenčiamas. Kalbėjosi apie senovinį tikėjimą, pusiaužiemio papročius, draudimus bei orų spėjimus. Žaidė liaudies žaidimus, dainavo dainas. Pažadinta Meška pažaidė su vaikais, o atsidėkodama už linksmybes, davė jiems obuolių. Gauruotoji grįžo į savo guolį laukti pavasario.

    Žiemos viduryje, sausio  25 dieną švenčiamas  Pusiaužiemis. Tai viena iš tradicinių metų švenčių. Žmonėms prailgdavo šaltasis pusmetis, tad kuo atidžiausiai stebėdavo gamtą, laukdami pirmųjų išsiilgtojo pavasario požymių. Liaudiški papročiai pataria šią dieną žadinti gamtos gyvastį. Reikia papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į po sniego kepurėmis snaudžiančius avilius – bitelės tada visu kamuoliu persiris ant kito korio. Per pusiaužiemį ūkininkas turi pasižiūrėti, ar dar likę pusė pašaro gyvuliams. O šeimininkė – ar užteks rugių duonelei kasdieninei iki vasaros. Labai svarbūs ir pusiaužiemio dienos orai. Liaudiški spėjimai rodo, kad sausio 25 d. iš žiemos miego atsibundanti meška ir apsiverčianti ant kito šono. Jeigu apsidairiusi pamato savo ilgą šešėlį, taria dar toli esant pavasarį, vėl gulasi ir užmiega. Tada ir pavasaris būnąs vėlyvas, o antroji žiemos pusė šaltesnė ir sunkesnė žmonėms. Jeigu diena ūkanota, ir meška nemato šešėlio, tada mano, jog jau metas keltis, ant antrojo šono miegoti nebesigula. Tuomet kita žiemos pusė būnanti šiltesnė, o pavasaris ankstyvas.

    Etnokultūrinių renginių metu vaikai skatinami ugdytis norą pažinti ir puoselėti tautos kultūrą.