KIEMO ISTORIJOS
Įdomu, kaip kūrėsi vaikų bendruomenės gyvenamojoje vietoje, tėvų ir senelių
vaikystėje. Kad tai sužinoti Pelėdžiukų grupės bendruomenė vykdo projektą ,,Kiemo
istorijos. Pirma projekto dalis pažintis su seneliais, jų vaikystės
prisiminimai ir patirtys kieme. Vaikams buvo viskas įdomu. Kėlė rūpimus
klausimus: - O kokie buvo televizoriai? Ar turėjote telefoną? Ką būdami vaikai
kolekcionavote? Ką veikdavo kai būdavote vieni namuose, jei nebuvo vaikų
darželių? Kokius žaislus turėjo? Kokias užduotis duodavo tėvai? Kokius žaidimus
žaidė kieme su draugais? Kokius rūbus dėvėjo kunigai? Gyvenimas kaime ir mieste
labai skyrėsi. Vaikai sužinojo, kad pagrindiniai žaislai buvo kietos
plastmasinės lėlės ir mašinos. Kai tėvai išeidavo į darbą, palikdavo maišą pupų,
jas vežiodavo po kambarį, po to vėl suveždavo ir supildavo atgal. Kieme
pasidarydavo iš smėlio stalą, lovą, kėdę. Šiukšlyne susirasdavo stiklo šukių,
jas nuplaudavo ir jos atstodavo lėkštes, kankorėžiai būdavo maistas lėlėms.
Mėgdavo statyti namus iš popieriaus, gamindavo lėlės, rūbus. Kai tėvai dirbdavo,
vaikai būdavo palikti vieni namuose. Mieste raktus dažniausiai palikdavo po
kilimėliu prie durų, o kaime visai nerakindavo. Sužinojo, kad buvo uždrausta
lankytis bažnyčioje.
Rinkdavo
saldainių popierėlius, butelių paveiksliukus, pašto ženklus.
Nei kompiuterių, nei telefonų seneliai
neturėjo.
Vaikų mintys Oi, tai laikai buvo negeri...





