KIEMO ISTORIJOS

    Įdomu, kaip kūrėsi vaikų bendruomenės gyvenamojoje vietoje, tėvų ir senelių vaikystėje. Kad tai sužinoti „Pelėdžiukų“ grupės bendruomenė vykdo projektą ,,Kiemo istorijos“. Pirma projekto dalis pažintis su seneliais, jų vaikystės prisiminimai ir patirtys kieme. Vaikams buvo viskas įdomu. Kėlė rūpimus klausimus: - O kokie buvo televizoriai? Ar turėjote telefoną? Ką būdami vaikai kolekcionavote? Ką veikdavo kai būdavote vieni namuose, jei nebuvo vaikų darželių? Kokius žaislus turėjo? Kokias užduotis duodavo tėvai? Kokius žaidimus žaidė kieme su draugais? Kokius rūbus dėvėjo kunigai? Gyvenimas kaime ir mieste labai skyrėsi. Vaikai sužinojo, kad pagrindiniai žaislai buvo kietos plastmasinės lėlės ir mašinos. Kai tėvai išeidavo į darbą, palikdavo maišą pupų, jas vežiodavo po kambarį, po to vėl suveždavo ir supildavo atgal. Kieme pasidarydavo iš smėlio stalą, lovą, kėdę. Šiukšlyne susirasdavo stiklo šukių, jas nuplaudavo ir jos atstodavo lėkštes, kankorėžiai būdavo maistas lėlėms. Mėgdavo statyti namus iš popieriaus, gamindavo lėlės, rūbus. Kai tėvai dirbdavo, vaikai būdavo palikti vieni namuose. Mieste raktus dažniausiai palikdavo po kilimėliu prie durų, o kaime visai nerakindavo. Sužinojo, kad buvo uždrausta lankytis bažnyčioje. Rinkdavo saldainių popierėlius, butelių paveiksliukus, pašto ženklus.  Nei kompiuterių, nei telefonų seneliai neturėjo.
   
Vaikų mintys – Oi, tai laikai buvo negeri...