Rokiškio lopšelis-darželis „Varpelis“

STEAM veiklos lopšelyje-darželyje

STEAM tai daugiau nei mokslai, tai mąstymo būdas

STEAM apima penkias glaudžiai susijusias sritis: gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką. Tačiau tai nėra atskiri dalykai. Tai kasdienė vaikų veikla, kai jie tyrinėja pasaulį ir ieško atsakymų į savo klausimus. Kai vaikai pila vandenį iš vieno indo į kitą, stebi, kaip rieda kamuoliukas, dėlioja kaladėles ar lygina lapų formas, jie iš tikrųjų jau praktikuoja STEAM. Tokiose veiklose slypi mokslo, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos pradmenys. Mokytojo vaidmuo yra pastebėti šiuos atradimus, skatinti smalsumą ir užduoti atvirus klausimus: „Ką pastebėjai?“, „Kaip tai veikia?“, „Ką dar galėtum pabandyti?“ Tokiu būdu vaikai mokosi mąstyti, tyrinėti, kurti ir džiaugtis savo atradimais.

STEAM prasideda nuo kūdikystės

Vaikai gimsta su natūraliu noru tyrinėti pasaulį. Nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių jie stebi, liečia, klausosi, uodžia ir ragauja taip pažindami aplinką visais pojūčiais. Kiekvienas garsas, judesys ar spalva jiems tampa atradimu. Šios patirtys sudaro pagrindą būsimam mąstymui, kūrybiškumui ir problemų sprendimui. Kai kūdikis stebi, kaip krenta žaislas, o mažylis pila smėlį ar vandenį iš vieno indo į kitą, jie jau eksperimentuoja, pastebi dėsningumus ir kuria savo supratimą apie aplinką. Todėl ankstyvasis ugdymas neturėtų laukti „tinkamo amžiaus“ mokymuisi. Vaikams reikia suteikti kuo daugiau galimybių veikti, tyrinėti ir patiems atrasti, kaip veikia pasaulis. Tokie patyrimai tampa tvirtu pagrindu vėlesniam mokymuisi ir smalsumo išsaugojimui.

Mokymasis per tyrinėjimą ir žaidimą

Šiuolaikiniai neuromokslų tyrimai rodo, kad ankstyvosios patirtys tiesiogine prasme formuoja vaiko smegenų architektūrą. Kiekvienas tyrinėjimas, kiekvienas bandymas, kiekvienas „kodėl?“ tai naujas nervinis ryšys, stiprinantis gebėjimą mąstyti, spręsti problemas ir mokytis ateityje. Kai vaikai konstruoja tiltą iš kaladėlių, mėgina sukurti „raketą“ iš popieriaus, tiria, kaip šešėliai keičiasi dienai slenkant, ar pastebi, kokiu kampu rieda rutuliukas – jie praktiškai taiko mokslo, inžinerijos ir matematikos principus. Tokiose veiklose vaikai ne tik lavina rankų miklumą, bet ir mąsto, analizuoja, kuria hipotezes bei tikrina jas veiksmais. Mokytojo vaidmuo yra būti šalia, pastebėti, padrąsinti, užduoti klausimus, kurie skatina galvoti toliau: „Kaip galėtume padaryti, kad veiktų geriau?“ Tokiu būdu žaidimas tampa kūrybiniu tyrinėjimu, o kiekvienas atradimas – nauju žingsniu pažinimo kelyje.

Gamta – gyva laboratorija mažiesiems tyrinėtojams

Gamta – pati geriausia vieta ugdyti vaikų smalsumą ir mokymosi džiaugsmą. Čia kiekvienas takelis, akmenukas ar lapas tampa atradimu. Lauke vaikai stebi, kaip keičiasi metų laikai, kaip juda vėjas, kaip išdygsta augalas ar skrenda vabzdys. Tokios patirtys padeda jiems suvokti priežasties ir pasekmės ryšius, mokytis stebėti, lyginti, skaičiuoti ir spėlioti. Mūsų lopšelio-darželio teritorija – tai tikra mažųjų tyrinėtojų laboratorija: čia auga vaismedžiai, įrengtos lysvės ir šiltnamis, stovi vabzdžių nameliai, o komposto dėžė leidžia vaikams stebėti gamtos ciklą ir pažinti atliekų perdirbimo procesą. Teritorijoje vešintys medžiai ir krūmai sukuria įvairias aplinkas tyrinėjimams, o pedagogų pagal vaikų amžių parengti plakatai padeda geriau suprasti augalus, gyvūnus ir gamtos reiškinius. Tokiose veiklose vaikai ne tik stebi ir tyrinėja, bet ir ugdosi atsakomybę, pagarbą gyvajai aplinkai bei džiaugiasi savo mažaisiais atradimais.

Tyrinėjimas stiprina pasitikėjimą ir kūrybiškumą

Kai vaikas pats tyrinėja, klausia, stebi ir išbando, jis mokosi pasitikėti savo gebėjimais ir atradimais. Kiekviena patirtis, išgyventa per regą, klausą, lytėjimą, skonį ar uoslę, padeda ne tik pažinti pasaulį, bet ir lavina mąstymą bei kūrybiškumą. Stebėdamas, kaip šviesa keičia spalvas, klausydamasis gamtos garsų, liesdamas skirtingas medžiagas ar lygindamas kvapus, vaikas tarsi kuria savo asmeninį pažinimo žemėlapį. Tokie pojūčių tyrinėjimai stiprina smegenų jungtis, ilgina atmintį ir suteikia emocinį džiaugsmą, kuris skatina toliau mokytis. Mokytojas čia tampa jautriu stebėtoju ir palydovu – ne tas, kuris pateikia teisingą atsakymą, o tas, kuris padeda vaikui įvardyti savo pastebėjimus, džiaugtis atradimu ir kurti toliau. Per tokią patirtį gimsta pasitikėjimas savimi, savarankiškas mąstymas ir gebėjimas kurti originaliai – visa tai yra esminiai STEAM ugdymo tikslai.