Vasario 17-ąją įstaigos bendruomenė įsisuko į linksmą Užgavėnių šurmulį.

Nors ir šaltokas, tačiau saulėtas žiemos rytmetis prasidėjo džiugia nuotaika ir sklindančiais gardžiais kvapais. Grupių vaikai sulaukė netikėtų ir labai lauktų svečių – rinkosi mamos, močiutės ir tėčiai, kurie kartu su vaikais kepė Užgavėnių blynus. Mažos rankytės kruopščiai bėrė produktus, uoliai maišė tešlą, o suaugusieji kantriai padėjo ir drąsino. Vaikų akys spindėjo pasididžiavimu, kai ant stalo garavo jų pačių kepti blynai. Visiems tai buvo gražus laikas kartu, kupinas jaukumo, šilumos ir meilės vaikams.

Po pietų persirengėliai rinkosi į kiemą keldami triukšmą – vaikai tarškėjo pasigamintomis taršynėmis ir įvairiais buitiniais rakandais. Kieme, grodamas armonika, visus pasitiko Ožys. Išgirdusi linksmybes, per pusnis atbrido ir Meška, mat norėjo sužinoti, kas čia dedasi.

Klykaudamos pasirodė dvi Gervės. Nuo senų senovės gervės laikomos pavasario pranašėmis – kai tik šalčiai traukiasi, jos sugrįžta į laukus ir pelkes, pranešdamos, kad žiema jau silpsta. Per Užgavėnes gervės vaikšto po kiemus, kleketuoja, juokina žmones, plasnoja sparnais ir linki visiems gero derliaus, sveikatos bei šiltų dienų. Be to, jos nešasi dideles terbas, o visi gervininkai užsuka į kiekvieną kaimo trobą ir prašo riešutų, simboliškai dalindamiesi pavasario gausa ir laime.

Kieme sukiojosi Kanapinis. Jis pakvietė visus į eitynes, skanduojant: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ Išgirdęs triukšmadarius iš savo šilto guolio išsirito ir Lašininis. Tarp Kanapinio ir Lašininio užvirė tradicinis ginčas, kurį vainikavo virvės traukimas ir Kanapinio pergalė.

Šventės metu visi šoko, buvo primintos senosios Užgavėnių tradicijos, orų spėjimai. Užrašyti blogi darbai – sudeginti. Meška kvietė vaikus pagal senąją tradiciją pasivolioti sniege Mažieji persirengėliai sekdami Meškos pavyzdžiu, suvirto į sniegą, krykštavo, juokėsi ir voliojosi.

Kalendorinių renginių metu puoselėjamas etnokultūrinis sąmoningumas, gilinamos žinios apie tradicijas bei papročius, skatinama kalbėti savo krašto tarme, puoselėjamas bendruomeniškumas.